Ekologiški produktai tik didesnio pelningumo biznelis ar visgi misija?

Bet kaip yra gerai, kad Lietuvoje daugėja ekologiškų produktų. Varškutė, nors ir brangiau – 1.39€, bet užtat žalia! Ir ko gero gamina kokioje nors ekologiškoje vietovėje!

Žiūrim adresą – pardavėjas Vilniaus Konstitucijos prospekte. Na, gamyklos ten nematėme, nebent Vilniaus meras jos dar kokiame tunelyje neatrado, todėl tikriname veterinarijos numerius.

O čia gi UAB “Kelmės pienas” iš “Vilvi” (Vilkyškių) grupės. O tokia pati varškė iš ten pat tik su “Vilkyškių” ženklu jau kainuoja 1.09€. Taigi “Augos” produktas yra 0.30€ arba 28% brangiau, nei “Vilkyškių” ženklo varškė.

Kodėl tokia pati varškė, taigi jų maistinė ir energetinė vertė skaičius į skaičių sutampa, ir sudėtis ta pati – pienas (tik Auga atveju ekologiškas) ir pieno rūgšties bakterijos. Talentingi Kelmės pieno technologai – iš skirtingo pieno gauna idealiai vienodos maistinės vertės produktą.

Bet čia dar ne viskas. Lidl “Pilos” varškė iš ten pat ir su tokiais pačiais rodikliais, bet kaina – 0.71€, tai yra “Auga” varškė yra 0.68€ arba 95% (beveik dvigubai) brangesnė už “Pilos”.

Štai tokia lietuviška ekologijos matematika – už žalią spalvą dvigubai daugiau Jūsų pinigėlių.

Bet gal viduje pajausime kokį esminį skirtumą? Pjaunam, žiūrim, ragaujam.

Vandenėlis iš visų varškių teka vienodai, net folija ta pati.

Atidarytos varškės vaizdas vos ne kaip to pačio žmogaus pirštų antspaudai. Kvapas, spalva, skonis, struktūra visiškai sutampa.

Štai kita to pačio riebumo varškė iš to pačio gamintojo. Su kitais rodikliais. Taigi jie nėra taip jau standartizuoti ir technologija neduoda to pačio rezultato. O va apžvelgtos aukščiau 3 varškės galimai iš “tos pačios bačkos”.

Negalim teigti nieko kito, tik tai, kad viduje tas pats produktas. Gaila kad nėra pas mus laboratorijos, kad visiškai išsklaidytų abejones.

Štai tokia lietuviška ekologija – imamas pats pigiausias gaminys, lipdomas žalias dizainas ir bac – “ekologija”. Jokių pastangų sugalvoti kokybiškesnį produktą, paieškoti aplinkai draugiškesnių pakuočių, suteikti vartotojui galimybę atsekti prekės žaliavos kelią, nieko. Neneigiam, gal ir iš ekologiško pieno pagaminta, gal… Manom “Auga” mums tuoj paaiškins, kaip ir su savo lietuvišku UAT pienu iš Lenkijos: “taigi va, vežam kelis šimtus kilometrų, kad supakuoti, po to atgal ir visa tai labai ekologiška.”

Bet tai labiau primena tipišką lietuvišką biznelį – susirasti pigiausią produktą, supakuoti į savo etiketę, praplauti vartotojui smegenis ir šluotis pinigus.

Be kainos gamtai, bet su dviguba kaina pirkėjui.

Kaip Jūs jaučiatės pirkdami tokius lietuviškus ekologiškus produktus?

Laabai patiko ekologiškos varškės tema. Prisiskaičiau apie savo nuomonę visokių fantazijų, pagrindimų, technologinių ypatumų ir kitokių blėnių, kad “eko” varškė gali ir turi būti dvigubai brangesnė. Vardan tų – augintojų, žemdirbių, nes jie sunkiai dirba, kad išlaikyti tą “eko” ūkį ir reikia, kad daugiau pinigėlių jiems būtų.

Gerai, “auksiniai” argumentai, sunku tiems karvių augintojams, mažieji ūkiai užsidarinėja vienas po kito. Taip, reikia juos palaikyti!

Ypač, kai pasižiūri statistiką, kiek jiems realiai užmoka už žaliavą.

Kovo mėnesį už eko pieną gamintojui mokėta 0.457€, už paprastą pieną – 0.423€.

0.034€ skirtumas arba 8%.

Štai iš esmės ir atsakymas, koks turėtų būti skirtumas tarp “Eko” ir paprastų produktų ne 95%, ne 30% ir net ne 25%, o 10-15%. Na, iš esmės tai ir yra skaičius, kurį pirkėjas už papildomą reikšmingą savybę lengvai sutiktų permokėti ir pardavimai pradėtų augti reikšmingiau.

Taigi visa ta lietuviška “ekologija”, matomai lieka tik tarpinių grandžių – gamyba ir prekyba kišenėse.

O Jus palieku su dilema ar pirkti tokius produktus ir palikti didesnę dalį tarpinėms grandinėms, ar nepirkti – tada kaip kokioje Rumunijoje, Estijoje ar Latvijoje, supirkėjai augintojams mokės net mažiau nei už paprastą pieną ir tik ES pinigai (iš esmės mūsų ES piliečių) subsidijų forma leis šiems gamintojams išplaukti.

Na būna taip, parašai eilinį įrašą ir varai toliau, bet gyvenimas ir auditorija pradeda pametinėti idėjų ir medžiagos.

Taigi “ECO” fiesta tęsiasi. “Auga” ekologišką ir be laktozės pieną gali nusipirkti ne tik jauni, progresyvūs, tvarūs, sąmoningi profesionalai, kurie įsitikinę, kad ekologija privalo būti “overpriced”, nes jiems kažkas taip pasakė, o jie turi savo statusą pabrėžti, jei ne veiksmais, tai bent komentarais. Nes ką valgai namuose, tai niekas nemato, o soc. tinkluose tai reikia blizginti savo aureolės spindesį.

O eilinis vartotojas gali nusipirkti “Auga” “ekologijos” už 0.89€ iš esmės sąžininga kaina už lenkų gamybos pieną. Ne, data nesibaigia, viskas ten gerai.

Ir nereikia istorijų apie Lidl prekybą “į minusą”, tai juokinga. Tokia kaina suprantama – už 2 eurus pienas pats neparsiduos.

Bet “progresyvukams” yra ir Rimi akcija už netoli dvigubai didesnę kainą. Taigi jiems į Rimi, kur kainos vykdo “facecontrol”.

Būtų Rimi tinklas normalus tinklas, o rinka konkurencinga, tai “Auga” atstovai jau pirmadienį Rimi biure turėtų “malonų” pokalbį “prie kavos” apie “kainodaros ypatumus’. Kaip “sabotuoja” Rimi akciją, kaip formuoja kainą tinklams, kurie karts nuo karto parodo jų produktą ir tinklams, kurie laiko bemaž visą “Auga” asortimentą.

Bet čia Lietuva, čia konkurencijos nėra, Rimi sau patiems atrodo “gerų kainų” tinklu, kur retas pirkėjas sutiks kitą pirkėją, o “ekologija” tik didesnio pelningumo biznelis, o ne misija.

2023 m. Rugsėjis 14 d.

“Auga” savo misijoje skelbia:

“Tai mūsų siekis sumažinti maisto gamybos grandinės daromą poveikį aplinkai.

Pirmiausia – mažinant klimato kaitą sukeliančių dujų emisijas žemės ūkyje, kuris atsakingas už didžiausią maisto produktų emisijų dalį. Mes kuriame ir diegiame unikalias žemės ūkį keičiančias technologijas. Tam, kad ūkininkai dirbtų tvariau, o vartotojai kasdien rinktųsi ne tik ekologiškus, bet ir aplinkai draugiškesnius Lietuvoje užaugintus produktus.”

Rimi ant šių produktų kainolapių kala Lietuvos vėliavėlę.

O mes, pasiėmę pieną, matome lenkiškus veterinarinius numerius, bei mistinius užrašus “Produkto kilmės šalis Lenkija. Pieno kilmės šalis Lietuva.” Supaprastinus tai yra lenkiškas produktas iš lietuviško pieno.

Labai būtų įdomu išgirsti visą šitą istoriją apie tai, kaip tas lietuviškas pieniukas keliauja 600 km link Lodzės pirmyn ir 600 km atgal, kaip ten nesusimaišo partijos ir kur čia, šioje 1200 km kelionėje, yra “maisto gamybos grandinės daromo poveikio gamtai” mažinimas. Šiaip kaip vartotojui įdomu.