2023 m. mažmeninės prekybos rinka Lietuvoje

Mažmeninės prekybos rinka Lietuvoje

2023 metais iš penkių didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų geriausiai sekėsi „Norfai“, savo pajamas auginusiai beveik 16 proc. – maždaug dvigubai sparčiau nei konkurentai. Tuo tarpu anksčiau sparčiai augusiam „Lidl“ sekėsi prasčiausiai.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, bendra maisto, gėrimų ir tabako mažmeninės prekybos apyvarta pernai Lietuvoje sudarė 6,862 mlrd. eurų ir per metus paaugo 8,48 proc.

Maxima LT

Didžiausią šalyje prekybos tinklą valdanti „Maxima LT“ 2023 m. gavo 2,143 mlrd. eurų pajamų (7,94 proc. daugiau nei užpernai) ir užėmė 31,23 proc. visos rinkos. „Maxima LT“ grynasis pelnas pernai buvo 32 proc. didesnis ir pasiekė 116,7 mln. eurų. Šių metų sausio 1 d. bendrovė turėjo 11 491 darbuotoją ir valdė 247 parduotuves.

l. p. „Maximos“ Finansų ir buhalterinės apskaitos departamento direktorė Aurelija Verbickaitė aiškino, kad pajamų augimą lėmė pirmąjį metų pusmetį vis dar vyravusi infliacija ir visus metus augę pirkėjų srautai. „Maximos“ rinkos dalis pernai susitraukė apie 0,1 proc. punkto. A. Verbickaitės teigimu, šiame rezultate atsispindi jų parduotuvių vienodinimo projektas.

„Juo siekiame veiklos optimizavimo, o tai apima ir sprendimą uždaryti parduotuves, kurios neatitinka nei vieno iš X-XXX „Maximos“ standartų. Todėl 2023 metus veikėme su mažesniu, bet efektyvesniu prekybiniu plotu. Šiais metais grįžome į normalų infliacijos lygį, bet nepametėme dėmesio į mažų kainų pasiūlymus bei savo veikimo efektyvinimą per procesus. Šiemet ir toliau nemažai dėmesio skiriame investicijoms į parduotuvių atnaujinimą ir suvienodinimą, taip pat džiaugiamės, jog jau birželio mėnesį pradėjo veikti mūsų naujasis logistikos centras, užtikrinantis šviežio maisto kokybę pirkėjams“, – sakė A. Verbickaitė.

Pasak „Pricer.lt“ maisto krypties vadovo Petro Čepkausko, pastaraisiais metais savo rinkos dalį praradinėjusi „Maxima“ dabar stabilizavosi.

„Susirado priešnuodžius prieš „Lidl“. Galima sakyti, kad lyderis fiksavo savo dalį. Augimo dar nesimato, bet potencialo kur augti, net ir esant tokiam dideliam, yra“, – sako rinkos ekspertas.

Iki Lietuva

„Iki Lietuva“ pernai gavo 886,8 mln. eurų pajamų – 8,23 proc. daugiau nei užpernai. Jų rinkos dalis sudarė 12,92 proc. ir 0,03 proc. punkto sumažėjo. Grynasis „Iki Lietuva“ pelnas pernai augo beveik 71 proc., iki 15,34 mln. eurų. Metų pradžioje jie turėjo 5466 darbuotojus ir 244 parduotuves.

Vis dėlto, „Iki“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė teigė, kad jų rinkos dalis ne mažėjo, o augo apie 0,3 proc.

„Mes stabiliai laikomės antroje vietoje mažmeninės prekybos srityje, – sakė ji. – 2023 metais mūsų prioritetas buvo inovacijų plėtojimas ir esamų parduotuvių rekonstrukcijos, atnaujinama parduotuvių infrastruktūra, todėl pajamos augo kiek greičiau nei rinkos dalis. Konkurencija tarp prekybos tinklų labai aštri, praėjusiais metais stebėjome agresyvią konkurentų plėtrą, naujai atidaromas parduotuves, todėl kovojome dėl kiekvieno pirkėjo, ateinančio į „Iki“ prekybos tinklą.“

N. Kvietkauskaitė pabrėžė, kad išlaikyti augimą tikisi ir šiemet.

„Antroje vietoje ilgai buvęs „Iki“ susiėmė. Jam metai nebuvo labai blogi, gal ne baisiai geri, bet neblogi. Jie apsigynė nuo „Lidl“. Nors jis nebuvo jų tiesioginis priešininkas ir atakuotojas“, – pakomentavo P. Čepkauskas.

Lidl Lietuva

6,25 proc. pajamas auginusi „Lidl Lietuva“ praėjusiais metais pasiekė 870,57 mln. eurų apyvartą. Tai sudarė 12,69 proc. rinkos (-0,27 proc. punkto mažiau nei 2022 m.) ir nulėmė trečiąją vietą. Lėčiausias augimas. „Lidl“ praėjusiais finansiniais metais uždirbo 16,34 mln. eurų grynojo pelno, t. y. 65 proc. mažiau nei prieš tai. Įmonė valdė 74 parduotuves ir turėjo 2756 darbuotojus.

Kaip nurodoma bendrovės pranešime žiniasklaidai, jų finansiniams rezultatams daugiausia įtakos turėjo pernai dar labiau mažinamos prekių kainos, didinami darbuotojų atlyginimai ir tinklo plėtra.

„Per 2023 finansinius metus įmonė atidarė keturias naujas parduotuves ir baigė įrengti antrąjį logistikos centrą, kuris atidarytas šių metų gegužę. „Lidl Lietuva“ vadovo Armando Lopeso teigimu, pernai vis dar stebėtus neapibrėžtumus rinkoje ir tiekimo grandinėse bendrovė valdė ryžtingais sprendimais.

P. Čepkauskas komentavo, kad prastus „Lidl“ rezultatus galėjo lemti prarandamas vartotojų pasitikėjimas.

„Pernai jie ir klaidų darė, tyrimų metu kainas keitė prieš pat nosį. Vartotojai tai matė, – pasakojo jis. – „Lidl“ nuo pat pradžių daugiausia maitinosi iš „Maximos“. Iš jos atiminėjo. Tai yra jų strategija – kabintis į gerklę lyderiui. Pačioje pradžioje dabar jau buvę „Maximos“ vadovai sakė, kad ką čia tas „Lidl“, čia parduotuvė vargšams, daugiau iš „Norfos“ atims ir pan.“, – sakė jis.

Norfos mažmena

„Norfa“ pernai gavo 783,54 mln. eurų pajamų – 15,48 proc. daugiau nei užpernai. Šio prekybos tinklo rinkos dalis pernai padidėjo 0,69 proc. punkto, iki 11,42 proc. „Norfos mažmenos“ grynasis pelnas 2023 m. sudarė 19,94 mln. eurų, apie 28 proc. daugiau nei užpernai. Įmonė šiemet sausio 1 d. turėjo 3411 darbuotojų ir 157 parduotuves.

Prekybos tinklo atstovas žiniasklaidai Darius Ryliškis sakė, kad gerus 2023 m. „Norfos mažmenos“ finansinius rezultatus lėmė nuosekli bendrovės parduotuvių tinklo plėtra, rūpestis pirkėjų poreikiais, lietuviškų prekių gausa „Norfos“ prekybos centruose.

„Taip pat efektyvi kainodara ir nuolaidų sistema (pernai „Norfos mažmena“ savo nuolatiniams pirkėjams, dalyvaujantiems „Norfos“ lojalumo programoje, suteikė 48,04 mln. eurų nuolaidų)“, – pridūrė jis.

Tokią „Norfos“ dinamiką P. Čepkauskas apibūdino kaip gerą.

„Jie augo beveik 16 proc. Tai dvigubai didesnė nei rinkos dinamika. Jei ir toliau taip eis, ne „Lidl“, o jie atsistos į antrą vietą po „Maximos“. Tyliai, ramiai be jokių reklamų ir džiaugsmų „Norfa“ beveik visur provincijoje persėdo į naujas, tvarkingas, patogaus ploto dirbti parduotuves. Jų kainodara paprastam vartotojui yra suprantamesnė. Yra kaina, yra nuolaida, be jokių kortelių, kuponų ir kitokių dalykėlių. Pas juos viduje yra pieno, konservų, mėsos, duonos kepykla, kulinarija, konditerija. Nė vienas Lietuvos prekybininkų negali pasigirti tokia gamybine integracija. Tai jiems užtikrina geras kainas“, – aiškino „Pricer.lt“ atstovas.

Rimi Lietuva

Penktoje Lietuvos prekybos tinklų vietoje yra „Rimi Lietuva“ su 453,44 mln. eurų pernai siekusiomis pajamomis. Jų augimas buvo 6,44 proc., o tai lėmė 6,61 proc. siekiančią rinkos dalį ir 0,13 proc. punkto sumažėjimą joje. „Rimi“ pernai patyrė 3,99 mln. eurų nuostolį – beveik keturis kartus didesnį nei 2022-aisiais. Tinklas turėjo 3284 darbuotojus ir 88 parduotuves.

„Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė sakė, kad praėję metai prekybos tinklui buvo vis dar kupini iššūkių.

„Įtempta geopolitinė situacija, augančios tam tikrų žaliavų ir paslaugų kainos, nekrentančios bankų palūkanų normos, kurios vis dar apribojo pirkėjus ir jų išlaidas, skatino keisti apsipirkimo įpročius. Mes toliau tęsiame tinklo plėtrą – atidarėme 7 naujas parduotuves Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Gargžduose, tačiau konkurencinė aplinka buvo įtempta, plėtros nestabdė ir konkurentai. Jei 2022 metais ryškią įtaką pardavimų augimui padarė sparti infliacija, mažėjantys kiekių pardavimai vienetais, tai praėjusiais metais, ypač antroje metų pusėje, didžioji dalis augimo jau buvo iš didėjančių parduodamų kiekių“, – pasakojo ji.

Kalbant apie Lietuvoje veikiančią „Rimi“, P. Čepkauskas pastebėjo, jog jie yra didelės korporacijos dalis.

„Jie tuos nuostolius gali suvalgyti be problemų. Jie tik porą kartų yra buvę pelningi. Visada patirdavo nuostolį. Pasiskaitinėju jų ataskaitas akcininkams. Jie į „Rimi“ žiūri bendrai visose Baltijos šalyse sudėjus. „Ica Gruppen“ apyvartoje maiste tai užima 10 proc. Latviškas padalinys pelningas… Nebent pridarys čia kokių nors kritinių klaidų. Tada kaitalios vadovybę ar dar ką nors. Tačiau „Rimi“ jau seniai nusiritęs į paskutinę didžiųjų prekybos tinklų vietą“, – kalbėjo pašnekovas.

Likusi rinkos dalis

Didžiųjų šalies prekybos tinklų penketukas surenka apie 75 proc. visos Lietuvos maisto, gėrimų ir tabako mažmeninės apyvartos. Likutį pasidalina įvairios mažesnės parduotuvės, pavyzdžiui, „Aibė“, „Mere“ ar apie nemokumą šią savaitę pranešęs „Maisto logistikos centras“ (MLC).

„Aljansas Aibė“ 2023 m. pajamas didino 11,23 proc., iki 30,78 mln. eurų. Jų rinkos dalis nesiekia pusės procento. Bendrovės pelnas augo 13 proc., iki 6,49 mln. eurų.

Rusijos kapitalo „Valientė“, valdanti „Mere“ parduotuves, pernai gavo 34 proc. daugiau pajamų – 49,9 mln. eurų. Šių parduotuvių rinkos dalis irgi išlieka nedidelė – 0,73 proc. Bendrovės pelnas pernai augo daug kartų, pasiekė 691 tūkst. eurų.

MLC praėjusių metų finansinės ataskaitos nėra pateikęs.

P. Čepkauskas svarstė, kad MLC atvejis parodė, kas atsitinka, kai neprofesionalai bando užsiimti mažmenine prekyba, galvodami, kad ten viskas paprasta.

„Paėmus „biedniokų“ (tarm. vargšų) prekybos centrus, prie kurių taikėsi MLC, jo kontrpartneris, apie kurį niekas per daug nemini, – „Mere“ – gyvena puikiai. Nesiekia 1 proc. rinkos, bet veikia dar ne visus 3 metus“, – pastebėjo jis.

Mažmeninės prekybos rinka Lietuvoje

	Maisto prekyba	Nespecializuota maisto prekyba	Specializuota maisto prekyba	Maisto tiekimo veikla	Dalis maisto prekyboje	Maxima	Dalis maisto prekyboje	Lidl	Dalis maisto prekyboje	IKI	Dalis maisto prekyboje	Norfa	Dalis maisto prekyboje	Rimi	Dalis maisto prekyboje
DINAMIKA 2019/2023	41%	40%	130%	86%		25%		85%		31%		55%		35%
2023	6,861,530	6,653,286	208,417	1,561,302	22.8%	2,142,619	31.2%	870,600	12.7%	886,815	12.9%	783,544	11.4%	453,439	6.6%
DINAMIKA 2022/2023	8.5%	8.1%	24.3%	16.8%		7.9%		6.3%		8.2%		15.5%		6.4%
2022	6,325,203	6,157,535	167,669	1,337,147	21.1%	1,984,944	31.4%	819,350	13.0%	819,403	13.0%	678,507	10.7%	425,993	6.7%
DINAMIKA 2021/2022	14.2%	14.1%	19.2%	60.8%		12.8%		21.7%		14.0%		15.5%		7.8%
2021	5,537,156	5,396,453	140,702	831,349	15.0%	1,759,492	31.8%	673,166	12.2%	718,964	13.0%	587,313	10.6%	394,993	7.1%
DINAMIKA 2020/2021	8.4%	7.6%	45.6%	26.4%		4.2%		16.4%		6.9%		5.1%		9.7%
2020	5,110,121	5,013,509	96,610	657,890	12.9%	1,689,164	33.1%	578,338	11.3%	672,684	13.2%	559,074	10.9%	360,212	7.0%
DINAMIKA 2019/2020	5.2%	5.1%	6.8%	-21.8%		-1.2%		23.2%		-0.8%		10.6%		6.9%
2019	4,859,503	4,769,082	90,423	840,857	17.3%	1,709,698	35.2%	469,430	9.7%	677,932	14.0%	505,486	10.4%	336,919	6.9%