Teismas priėmė nepalankų sprendimą bendrovei „Rivona“, kuri valdo „Norfa“ parduotuvių tinklą, praneša naujienų portalas „Vakarų ekspresas“.

Prieš ketverius metus „Rivona“ pradėjo statybos darbus sankryžoje prie Statybininkų prospekto, Gedminų ir Žardininkų gatvių. Uostamiesčio savivaldybė įsipareigojo kompensuoti 2,2 mln. eurų, tačiau darbų kaštams išaugus, 2023 metų pavasarį bendrovė reikalavo dar 3,5 mln. eurų.

Pasak „Vakarų ekspreso“, „Rivona“ argumentavo, kad Ukrainoje prasidėjęs karas padidino medžiagų ir darbų kainas. Tačiau savivaldybė su šiuo reikalavimu nesutiko ir paskelbtą kompensaciją paliko nepakeistą, tad bendrovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, reikalaudama kompensacijos padidinimo iki 5,62 mln. eurų. Deja, teismas šį reikalavimą atmetė.

Teismo nuomone, įmonė neįrodė savo argumentų pagrįstumo ir pripažinta, kad jos prašymai buvo nepagrįsti. Teismas taip pat pažymėjo, jog 2021 metais „Rivona“ nesiderėjo dėl kompensacijos dydžio, nors buvo įspėta apie galimus kainų pokyčius rinkoje. Sutarties pasirašymo metu bendrovė prisiėmė riziką.

Teisme akcentuojama, kad atlikti darbai bus naudingi naujai statomai „Norfa XXL“ parduotuvei, kuri turės ilgalaikį verslą ir pajamų potencialą.

„Rivonos“ vadovas Dainius Dundulis nenuvertina galimybės apskųsti teismo nutartį.

DAINIUI DUNDULIUI priklauso po 93 proc. „Norfos mažmenos“ ir jai prekes tiekiančios logistikos bendrovės „Rivona“ akcijų, likusios – ilgamečiam verslo partneriui Rolandui Činčiui.

Aukštos maisto prekių kainos, kartu sparčiai augę lietuvių atlyginimai didina mažmeninės prekybos tinklų apyvartą. Ne išimtis ir D. Dundulio valdomas „Norfos“ prekybos tinklas. 

2022-aisiais augo abi svarbiausios D. Dundulio kontroliuojamos bendrovės. Prekybos tinklą valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ apyvarta siekė 679 mln. eurų, pelnas ūgtelėjo 8,6 proc., iki 15,6 mln. eurų. Logistikos įmonės „Rivona“ grynasis pelnas padidėjo 29 proc., iki 16,3 mln. eurų. Pajamos augo 15 proc., iki beveik 590 mln. eurų. 

„Norfos mažmena“ pirmąją parduotuvę atidarė 1997 m. Vilniuje. 2022 m. pabaigoje „Norfa“ turėjo 155 parduotuves. Bendras prekybos plotas siekė 212 tūkst. kv. m. 

D. DUNDULIS taip pat yra Baltarusijoje veikiančio prekybos tinklo „Марцiн“ akcininkas, jam priklauso 13 proc. paketas. Šį tinklą kaimynėje 2012-aisiais pradėjo kurti buvę „Vilniaus prekybos“ akcininkai broliai Gintaras ir Mindaugas Marcinkevičiai. D. Dundulis savo dalies siekė atsikratyti dar iki karo Ukrainoje, tačiau iki šiol pirkėjai nerasti nei jo, nei visų lietuvių akcijoms. „Norfos“ savininkas pasakojo, kad dėl šios investicijos prarado ne mažiau kaip 4 mln. eurų. 

Interviu Delfi.lt D. Dundulis užsiminė, kad pagalvoja apie verslo pardavimą ar perdavimą, tačiau savo vaikų čia nemato: „Kol kas vaikai nepatemps tos įmonės, tai kam čia pajuoką daryti? Jeigu kartais įvyks per tą laiką, kad jie sugebės patempti, tada galbūt. Žinote, atiduoti vaikams, kad jie nuvarytų įmonę? Geriau nereikia to. Man būtų labai skaudu. Geriau tegu dirba tas, kas išmano.“

D. Dundulio imperijos pradininkė „Rivona“ 2023 m. birželį minėjo trisdešimtmetį ir savo darbuotojus bei verslo partnerius pakvietė į šventę, kurios staigmena buvo „Baltic Amber Team“ lėktuvų šou.

KAIP SPECIALUSIS liudytojas apklaustas byloje, kurioje įtarimai buvo pateikti pašalintajam prezidentui Rolandui Paksui ir dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiajam redaktoriui Gedvydui Vainauskui. Teismas abu juos išteisino.

ROLANDAS ČINČIUS yra „Norfos“ prekybos tinklo įkūrėjo Dainiaus Dundulio dešinioji ranka. Jie buvo studijų draugai ir 1997-aisiais įkūrė bendrovę „Norfos mažmena“. Pagal pardavimų apimtį „Norfos mažmena“ yra trečias pagal dydį mažmeninės prekybos tinklas Lietuvoje. R. Činčiui priklauso 7 proc. šios bendrovės akcijų. 2018 m. bendrovė išmokėjo 8 mln. eurų dividendų. Kartu su D. Dunduliu R. Činčius taip pat yra „Norfos“ įmonių grupei priklausančios bendrovės „Rivona“ akcininkai. „Rivona“ – pagrindinė „Norfos mažmenos“ tiekėja.

informacija apie „Rivonai“ nepalankų teismo sprendimą:

1. Bylos kontekstas ir pagrindiniai faktai

• Infrastruktūros sutartis (2021 m.): Bendrovė „Rivona“ (valdanti „Norfos“ parduotuves) ir Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį dėl infrastruktūros darbų Statybininkų prospekto, Gedminų ir Žardininkų gatvių sankryžoje. „Rivona“ savo lėšomis įsipareigojo įrengti šviesoforus, lietaus nuotekų sistemas ir rekonstruoti inžinerinius tinklus. Už tai savivaldybė pažadėjo 2,15 mln. € kompensaciją.
• Kainų padidėjimas ir papildomas reikalavimas (2023 m.): Dėl Rusijos ir Ukrainos karo , COVID-19 ir infliacijos „Rivona“ pareiškė, kad išlaidų suma viršijo sutartą sumą 3,5 mln. €, ir reikalavo iš viso 5,62 mln. € kompensacijos.

2. Teismo sprendimo pagrindai

• Rizikos prisiėmimas: Teismas pabrėžė, kad sutartyje buvo aiškiai numatyta, jog kainų svyravimų riziką prisiima sutarties iniciatorius („Rivona“). Bendrovė žinojo apie galimus kaštų pokyčius, bet nepasiūlė jų korekcijos 2021 m.
• Nepagrįsti argumentai: „Rivona“ nepateikė įrodymų, kad karas ar kitos aplinkybės tiesiogiai lėmė išlaidų padidėjimą. Teismas atmetė argumentus kaip spekuliatyvius.
• Nauda bendrovei: Infrastruktūros darbai padidino „Norfa XXL“ prekybos centro vertę, suteikdami ilgalaikių pelno perspektyvų. Teismas pažymėjo, kad kompensacija jau atsižvelgė į šį faktą.

3. Teisiniai aspektai

• Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas: Sutartis sudaryta pagal šį įstatymą, kuris draudžia vėlesnį kompensacijos dydžio keitimą, net esant ekstraordinarioms aplinkybėms.
• Viešojo intereso apsauga: Teismas atkreipė dėmesį, kad leidus „Rivonai“ koreguoti kompensaciją, tai sukeltų precedentą, skatinantį kitas įmones reikalauti panašių pakeitimų, kas keltų grėsmę savivaldybių biudžetams.

4. Reakcijos ir galimi tolesni veiksmai

• „Rivonos“ pozicija: Bendrovės vadovas Dainius Dundulis neatsisako galimybės apeliacijos, teigdamas, kad sutartyje buvo numatyta savivaldybės pareiga padengti išlaidas.
• Savivaldybės argumentai: Klaipėda laikosi nuomonės, kad kompensacija buvo skaičiuojama sąžiningai, o papildomi darbai (pvz., elektros tinklų perkėlimas) buvo „Rivonos“ iniciatyva, nesusijusi su sutarties sąlygomis.

5. Ekonominės ir socialinės pasekmės

• Investicijų grąža: Nors „Rivona“ į projektą investavo 7 mln. €, prekybos centras turi potencialą generuoti dideles pajamas dėl patogios infrastruktūros ir padidėjusio lankytojų srauto.
• Savivaldybės prioritetai: Klaipėda planuoja investuoti į miesto plėtrą (pvz., parkavimo vietų įrengimą, kultūros objektų atnaujinimą), todėl papildomi mokėjimai „Rivonai“ būtų finansinė našta.

Svarbiausi teismo nutarties punktai:

1. Sutartis negali būti keičiama vienašališkai, net jei išauga kaštai.
2. Įmonė privalo laikytis sutarties sąlygų, nes jos priėmė riziką.
3. Kompensacija jau atsižvelgė į bendrovės naudą.

Apibendrinimai

Teismo sprendimas atspindi griežtą požiūrį į viešųjų sutarčių laikymąsi, ypač kai kalbama apie infrastruktūros projektus. Nors „Rivona“ gali bandyti apeliuoti, teisės aktų interpretacija ir viešojo intereso apsauga rodo, kad šansų laimėti yra mažai.