blogas.raskakcija.lt

Per 5 metus per mus prabėgo 3 Apokalipsės raiteliai iš 4: Maras, Mirtis ir Karas, tik Badas aplenkė. Kaip jie paveikė prekybos maistu verslą?

Per 5 metus per mus prabėgo 3 Apokalipsės raiteliai iš 4: Maras, Mirtis ir Karas, tik Badas aplenkė. Todėl pasižiūrim plačiau, kaip jie paveikė su maistu susijusias kryptis.

Duomenys iš Valstybės Duomenų Agentūros

Kalorijų verslas Lietuvoje susideda iš Mažmenines maisto prekybos su Nespecializuota maisto prekyba (čia tinklai ir visos kitos parduotuvės prekiaujančios pagrinde maisto prekėmis) ir Specializuota maisto prekyba (mėsos, konditerijos, duonos, vaisių daržovių, gėrimų ir visos kitos specializuotos parduotuves), šalia šliejasi Turgus, kioskai ir Maisto tiekimo veikla – valgyklos, kavinės restoranai, t.y. visi kas parduoda paruoštą valgymui maistą vietoje ar išsinešti.

Taigi, kaip bendrai šios kryptys praėjo 2019 – 2023 atkarpą. Reikia turėti galvoje, kad maisto produktų infliacija šioje atkarpoje buvo 45-50 procentų.

Didžiausias pralaimėtojas čia – Nespecializuota maisto prekyba (paskaičius jų metines ataskaitas ir nepasakysi, ar ne?). Jie nuo 2019 iki 2023 augo 40%, mažiau nei Maisto prekyba 41%, jau nekalbant apie Turgus, kioskus ar maitinimą. O ir augimas buvo mažesnis nei maisto infliacija, reiškia buvo ir reikšmingi kiekiniai netekimai.

Nespecializuotiems buvo blogi visi 4 metai – ar pandemija, ar karas, ar infliacija. Kas vyko tarp atskirų įmonių aprašysime žemiau. Bet bendra tendencija tokia: “efektyvių managerių” problema – nemokam kažkuo prekiaut, nesistengiam, o nupjaunam. Na, turbūt skaitėt tuos visus pranešimus “nes tai ne mūsų verslas, norim susikoncentruoti ties kažkuo, mūsų skaičiavimas to vartojimas krenta”. Kaip sakė vienas mano senas vadovas: “Na, su tokiu priėjimu galima nuo dramblių iki pelių nusikrušt”. O tuos pamestus dalykus – kategorijas, asortimentą, paslaugas su džiugesiu pasičiumpa Specializuota prekyba + 130%, dalinai Maisto tiekimo veikla + 86%. Tą ir rodo jų dinamika – žymiai viršijanti maisto prekių infliaciją. Nors Maisto tiekimo pandemijos metu stipriai nukraujavo, visgi tai labai lankstus verslas – labai greitai atstatė netektis ir augo.

Aišku, tiek Turguose, kioskuose ir Maisto tiekimo veikloje įtakos turi išėjimas iš šešėlio, bet tai turėtų būti mažas džiaugsmas Nespecializuotiems.

Žiūrint į 2024, Nespecializuoti bendrai savo elgsenos per daug nekeičia, todėl toliau maitins kitas kalorijomis užsiimančias verslo kryptis savo rinkos dalimi.

O dabar išsiaiškinsime, kuri įmonė buvo “dosniausia” savo konkurentų ir gretimų, kalorijų verslu užsiimančių, įmonių atžvilgiu.

Antra dalis apie maisto prekybos tinklus 4 metus siaubusius raitelius. Smagu turbūt skaityti tinklų vadybininkams: “Čia ne mes pridirbome, čia tokia aplinka”. Ne, čia visgi Jūs darėte, darėte ir taip gavosi.

Taigi pirmoje dalyje jau nustatėme, kad pralaimėtojas kalorijų versle Nespecializuota prekyba (prekybos tinklai ir visos kitos parduotuvės prekiaujančios pagrinde maisto prekėmis), kuri, esant maisto infliacijai per 4 metus 45 – 50%, sugebėjo augti tik 40%. Na, o čia pagrindinę dalį sudaro didieji tinklai.

Visi duomenys iš VDA ir RevizitaiLT, tik Lidl prognozė pagal parduotuvių skaičiaus augimą

Maisto prekyba per 4 metus augo 41%, reiškiasi konkurentus labiausiai rėmė 3 tinklai:

  • Maxima augimas – 25%
  • IKI – 31%
  • Rimi – 35%

Maxima ir IKI labiausiai nukentėjo per pandeminius 2020-21 metus, greičiausiai didelės organizacijos nesugebėjo persiorientuoti dinamiškoje situacijoje, o po to 2022-23 sugebėjo stabilizuotis.

Rimi atvirkščiai per pandeminius 2020-21 sugebėjo net didintis rinkos dalį, tačiau 2021-22 pradėjo praradinėti. Gero pasirodymo rezultatai gali būti lemti to, kad, kol Rimi ruošėsi 2018 metais nutrūkusiam IKI pirkimui, intensyviai siurbė informaciją iš jų (čia informacija iš darbuotojų), kas padėjo jiems, bet Rimi kainodara per 2022-23 infliacijos skrydį kirto jiems per rezultatus. Dar Rimi gana intensyviai žemino savo parduotuvių lygį – aptarnavimo vitrinų keitimas savitarna, “kainų mažinimas” (bet tik pažadais), privačių prekių ženklų dalies augimas kirto ne tik per rinkos dalį, bet ir per grynąjį pelną.

Taigi, jeigu situacija išliks nekintanti, Maxima ir IKI gali atgaudinėti savo rinkos dalį, o Rimi toliau ją dalins.

Daugiausiai iš rinkos pasiėmė Lidl, augęs 110%, ir Norfa – 55%.

Iš augančių, aišku, žvaigždė yra Lidl. Geriausi rezultatai pandemijos metu, parduotuvės nepateko po plotų apribojimu, atskirai stovinčios, todėl pirkėjui atrodė pačios saugiausios, prie to prisidėjo plėtra. Viskas labai gražu, bet 2023 buvo padaryta “įdomių” sprendimų, reputacinių klaidų. Tai, matomai raketinis skrydis baigiasi, ir grynai iš psichologinių požymių: savanoriškas CEO pasikeitimas (svarbiausia laiku išeiti, kad tave asocijuotų tik su sėkme), paskesnis marketingo žmonių patraukimas, rodo, kad euforija mažėja, nors užimta antra vieta (IKI užtikrintai išstumta į trečią vietą), bet 1 mlrd. EUR be PVM nebus.

Kitas sėkmingas tinklas – Norfa. Galima pasakyti – stabilus augimas. 2020 pandemijos metu atrodė labai geros parduotuvės saugiai pildytis atsargas, 2022 karo pradžioje irgi tinkama parduotuvė bazinių atsargų pildymui, o 2022-23 kainų pasiutpolkės metu, padeda nebrangios parduotuvės įvaizdis. Ir ne tik tai:

  • koncepcijos laikymasis – ten kur “efektyvūs vadybininkai” tinkle šalino mėsos vitrinas, kažkas jas atstatė
  • parduotuvių atnaujinimas
  • paralelinis importas su žemesnėmis kainomis nei pas “oficialius atstovus”
  • ir dar daug vietų, kur dar įmanoma augti.

Tai galimai leis Norfa 2024 ar 2025 nustumti IKI į 4 vietą.

Viskas aišku gali vykti ir kitaip, bet žmonės savo elgesio nekeičia, nebent tai kiti žmonės.

BŪKITE VERTI LAISVO PASIRINKIMO VISADA!

Daugiau informacijos:

Pricer.lt maisto krypties vadovas
Petras Čepkauskas
Tel.: 8 685 12156
petras@pricer.lt
www.pricer.lt

Grįžti į pagrindinį puslapį

Dalintis:
0 0 balsai
Straipsnio vertinimas
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus

Naujausi akcijų leidiniai