Shrinkflacija – kaina ta pati, o pakuotė susitraukė

Shrinkflacija (angl. Shrinkflation) – tai kai gamintojas sumažina gaminamos prekės dydį, bet nesumažina jos kainos, todėl vartotojai moka tiek pat, o kai kuriais atvejais net daugiau, bet už mažesnį produkto kiekį. Tai nematomas pabrangimas – kaina išlieka ta pati, bet gaminio svoris ar tūris sumažėja.

Choice.com.au: produktų pavyzdžiai, kuriuos 2024 m. ištiko susitraukimo infliacija (shrinkflacija)

Pirmasis pavyzdys – “Coles” “Mighty Grain”, kurie 2022 m. spalio mėn. buvo parduodami 560 g pakuotėse, o dabar juos galima rasti tik 495 g pakuotėse. Tačiau jo kaina išlieka tokia pati – 4,50 JAV dolerio.

Nuo praėjusių metų “Community Co” tradicinės ir šokoladinės bandelės sumažėjo 30 g, t. y. nuo 480 g iki 450 g. Taip pat padidėjo jų kaina – nuo 4,00 iki 4,50 JAV dolerio.

2023 m. spalio mėn. “Woolworths” originalūs sūdyti kukurūzų traškučiai kainavo 2,30 USD už 200 g. Kaina išliko tokia pati, tačiau dabar už ją gausite tik 175 g. Už 100 g kukurūzų traškučių mokėsite beveik 14 % daugiau.

“McVities” “Go Ahead” serijos “miško vaisių” skonio sausainių gerbėjai pastaruoju metu už savo pinigus gauna mažiau kąsnelių: 2022 m. birželį jų svoris sumažėjo nuo 218 g ir mažmeninės kainos 4,40 USD iki 174 g už tą pačią kainą dabar. Prekės ženklo kultiniai sausainiai taip pat šiek tiek sumažėjo – nuo 400 g iki 355 g. Tuo tarpu mažmeninė kaina išliko tokia pati – 4,40 JAV dolerio.

Mažėja ne tik maisto produktų. Jūsų valymo priemonės nėra apsaugotos nuo sumažėjimo. Jei dažnai naudojate “Jif” vonios kambario valiklį “Power & Shine”, pastebėsite, kad iš buteliuko išpurškiama mažiau nei anksčiau. 2022 m. gegužės mėn. 700 ml gavote už 2,50 JAV dolerio. Dabar 500 ml gausite už 4 USD, t. y. kiekvieno 100 ml kaina padidėjo daugiau nei 122 %.

Shrinkflacija Lietuvoje

Nematomo pabrangimo reiškinys egzistuoja ir Lietuvoje – kaina išlieka ta pati, bet gaminio svoris ar tūris sumažėja. Dalis pirkėjų žino – prieš lyginant kainas vertėtų pažiūrėti ir į pakuotės dydį. Sako pastebėję, kad dalis jų – susitraukusios.

„Pienas tikrai, kruopos. Kainos liko tokios pat, o sumažėjo, sumažėjo. Manau, kad tai žmonių apgaudinėjimas, nes ne visi pastebi tą“, – sako pirkėjas. „Anksčiau daugiau buvo – litras, dabar 0,9“, – pokyčius pastebi kita pirkėja.

Kainų palyginimo portalo vadovo teigimu, tokios tendencijos – ne tik Lietuvoje, bet ir svetur, o pakuotės mažinamos pačių įvairiausių gaminių – nuo konditerijos iki pieno produktų, fasuotos mėsos ar aliejaus. Pasak Vilniaus universiteto (VU) mokslininkės, kartais gamintojai bando prisitaikyti prie pirkėjų poreikių, bet dažniau nori nepastebimai pakelti kainą.

„Keisti kainą kartais yra labai, labai pavojinga. Tai reiškia, kad tikėtina, jog vartotojai nenorės ateiti arba rinksis kitą prekę“, – pažymi VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (EVAF) mokslininkė dr. Indrė Radavičienė.

Komentarą apie tai pateikė ir Pricer.lt vadovas. „Kaina dažniausiai nesumažėja, ir dažniausiai tai yra lengvesnis kainos „pakėlimo“ būdas – tu palieki kainą, prie kurios vartotojas yra įpratęs, bet duodi mažesnį kiekį. Švelnia forma tai gudravimas“, – kalba Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.

Vieni prekybos centrai pripažįsta, kad toks reiškinys egzistuoja, kiti – neigia

„To pakuočių mažėjimo parduotuvėse bent jau mes nematome. Matytume tendenciją gal net priešingą. Iš dalies tiekėjų ateina kaip tik didesnės pakuotės“, – komentuoja “IKI” Komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.

„Yra prekybininkų žaidžiama su pakuotėmis, tai tikrai taip yra ir šito nepaneigsiu. Mes įsiveliam į tą konkurencinę kovą, taip išeina, kad taip darome, bet iš tikrųjų tai yra neteisinga“, – sako “Norfa” vadovas Dainius Dundulis.

Kodėl tai galėtų būti nesąžininga? „Nes vartotojas gali būti tipiškai pripratęs prie tam tikro pakuotės dydžio“, – teigia VU EVAF mokslininkė I. Radavičienė.

Įmonės prisipažino mažinančios šių prekių dydį ir kai kuriais atvejais didinančios mažmenines kainas, kaltę aiškindamos didėjančiomis sąnaudomis ir bandymais supaprastinti gamybą.

Prekės ženklai, mažinantys savo gaminių dydžius, nuolat sako, kad taip reaguoja į didėjančias gamybos sąnaudas. Kitaip tariant, mažesnis produkto kiekis pakuotėje arba mažesnė pakuotė padeda sumažinti verslo sąnaudas.

Kadangi mažinimą gali būti sunkiau pastebėti nei tiesioginį mažmeninės kainos padidinimą, tai yra subtilesnis būdas, kuriuo įmonės bando perkelti didėjančias sąnaudas vartotojams.

Prekybos centrai teigė, kad dėl šių pokyčių jie neturėjo finansinės naudos, o bet kokią išlaidų kompensaciją pasiliko tiekėjai, kuriems didėja gamybos sąnaudos.

Parlamentarai dėl „žmonių apgaudinėjimo“ ministrę ragina reaguoti

Parlamentarai ragina teisingumo ministrę imtis veiksmų ir įpareigoti prekybininkus tokias prekes žymėti. Ministerija sako, kad pirkėjai nesikreipia į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tad pokyčių neinicijuos.

Seimo Audito komiteto vicepirmininkė Rasa Budbergytė kreipėsi į Teisingumo ministeriją, ragindama imtis veiksmų – pavyzdžiui, tokias prekes ženklinti.

Ministerijos teigimu, vartotojai turi būti atidesni ir lyginti ne pakuočių kainas, o standartinio vieneto – litro ar kilogramo kainą, kurios yra nurodytos. Net jei ši informacija vos įžiūrima.

„Šiandien Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra gavusi nė vieno skundo nei iš vartotojų, nei iš vartotojų asociacijų apie tai, kad jie jaustųsi klaidinami“, – sako teisingumo viceministrė Jurga Greičienė. Ir priduria, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnybai nurodys šviesti visuomenę, tačiau patys veiksmų nesiims.

„Jeigu mes galvotume apie kažkokį pokytį ar ženklinimo standarto pakitimą, mes turėtume pradėti bendrai kaip Europos Sąjungos valstybės narės, kad jokiu būdu nesukurtume skirtingų standartų“, – teigia ji.

„Čia turbūt noras savo neveikimą pridengti kažkuo kažkur už marių sėdinčiu, kuris nuspręs, įves ir mes tada kažką darysime“, – mano Pricer.lt vadovas A. Vizickas.

“Norfa” vadovo D. Dundulio manymu, reikėtų imtis veiksmų, bet ženklinimui nepritartų taip pat.

„Mano asmenine nuomone, tam tikroms prekių grupėms turi būti įvesti svorio standartai. Kad, pavyzdžiui, sviesto standartas yra 100, 200 gramų, na dar 500 gramų ir viskas“, – komentuoja D. Dundulis.

Kaip ir gaunasi, kad prekybos tinklo “Norfa” savininkas D. Dundulis didesnis vartotojų gynėjas, nei iš vartotojų kišenių išlaikomos institucijos!?

Kitų šalių praktika

Prancūzijoje “Carrefour” prekybos tinklas neseniai priėmė sprendimą įspėti vartotojus, kai produktai susitraukė ir pabrango.

Nuo liepos Prancūzijos prekybininkai privalės specialiais ženklais įspėti pirkėjus apie produkto sumažėjimą, kai kaina išlieka ta pati ar didesnė. Tokia praktika šiemet įsigaliojo ir Vengrijoje.