Vaistinės Lietuvoje Plečia Prekybą: Nereceptiniai Vaistai – Per Platformas ir Programėles

Nuo 2025 m. vasario Lietuvoje įsigaliojo nauja tvarka – vaistinės dabar gali prekiauti nereceptiniais vaistais ne tik savo tinklalapiuose, bet ir per interneto prekybos platformas (pvz., „Barbora“, „Bolt“) bei mobiliąsias programėles. Šis pokytis, inicijuotas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), žada didesnį patogumą gyventojams, ypač tiems, kuriems sunku pasiekti fizines vaistines. Tačiau kartu pabrėžiama būtinybė išlikti budriems ir pirkti tik iš legalių šaltinių. Kaip tai veikia, kas keičiasi ir ką tai reiškia vartotojams?

Kodėl Tai Įvyko?

SAM siekia, kad nereceptiniai vaistai – tokie kaip skausmą malšinantys ar peršalimo simptomus lengvinantys preparatai – būtų lengviau prieinami. „Siekiame sudaryti kuo palankesnes sąlygas nuotoliniu būdu įsigyti reikalingų vaistų,“ – sako SAM viceministras Daniel Naumovas. Tai ypač aktualu gyvenantiems atokiose vietovėse ar turintiems judėjimo sunkumų, kuriems kelionė į vaistinę gali būti iššūkis.

Šis žingsnis atspindi ir platesnes tendencijas – internetinės prekybos populiarumą. Jei jau perkame maistą ar drabužius per programėles, kodėl ne vaistus? Nauja tvarka papildo galimybę pirkti vaistus per vaistinių tinklalapius, kuri Lietuvoje veikia nuo 2016 m., ir atveria duris platformoms (pvz., „Barbora“, „Bolt“).

Vaizdas, rodantis žmogų, naudojantį telefoną su vaistų programėle, ir vaistinę fone.

Kaip Tai Veikia?

Nuo šiol vaistinės gali integruoti savo pasiūlą į trečiųjų šalių platformas ar programėles. Pavyzdžiui:

Atidarote maisto pristatymo programėlę.
Pasirenkate nereceptinius vaistus, pvz., paracetamolį ar nosies purškalą.
Vaistinė užtikrina konsultaciją telefonu ar žinute ir organizuoja pristatymą.

Tačiau ne viskas taip paprasta. Vaistinės privalo pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) apie prekybą per platformas, o šios įtraukiamos į oficialų legalių prekyviečių sąrašą.

infografikas „Kaip pirkti vaistus per programėlę“. Žingsnių schema 1) Pasirinkti platformą, 2) Užsisakyti vaistą, 3) Gauti konsultaciją, 4) Gauti į namus.

Saugumas – Pirmoje Vietoje

SAM pabrėžia, kad svarbiausia – vartotojų saugumas. „Todėl raginame gyventojus internete būti atidiems ir kiekvieną kartą prieš įsigyjant įsitikinti, kad perka vaistą iš legaliai veikiančios ir registruotos vaistinės,“ – teigia viceministras Naumovas. Kaip tai padaryti?

Ieškokite logotipo: Kiekvienoje legalioje platformoje ar tinklalapyje turi būti ES bendrasis logotipas su Lietuvos vėliava. Spustelėję jį, pateksite į VVKT sąrašą, kur galėsite patikrinti vaistinės registraciją.
Venkite įtartinų pasiūlymų: Pasaulyje internete cirkuliuoja daug falsifikuotų vaistų, todėl pirkimas iš nepatikimų šaltinių kelia riziką.

ES bendrojo logotipo paveikslėlis su užrašu „Patikrinkite legalumą!“

Vaistinės, prieš siūlydamos parduoti nereceptinius vaistus internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų svetainėse, turės apie tai pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT), kuri savo tinklalapyje skelbia interneto svetainių, kuriose vaistinės gali siūlyti parduoti nereceptinius vaistus, adresus. Juos rasite ČIA.

Kaip saugiai pirkti nereceptinius vaistus internete?

Kas Keičiasi Vartotojams?

Ši naujovė atneša ir privalumų, ir atsakomybės:

Patogumas: Vaistus galima užsisakyti bet kuriuo metu, net naktį, ir gauti juos į namus.
Platesnis pasirinkimas: Platformos leidžia palyginti kainas tarp vaistinių.
Rizika: Jei nepatikrinsite pardavėjo, galite įsigyti neaiškios kilmės produktų.

Gyventojai, prieš įsigydami nereceptinį vaistą, turi įsitikinti, ar ši svetainė yra legali ir ar vaistinė (pardavėjas) turi teisę parduoti vaistus. Tuo tikslu visoje Europos Sąjungoje yra numatytas bendras logotipas, kuris turi būti kiekviename interneto svetainės puslapyje, kuriame vaistinė siūlo parduoti nereceptinį vaistą. Paspaudus šį bendrą logotipą, vaistų pirkėjas bus nukreiptas į nacionalinį vaistinių ir internetinių svetainių sąrašą, ir galės įsitikinti, kad siūloma pirkti legaliai.

Kitose Europos Sąjungos šalyse veikiančių vaistinių, siūlančių įsigyti vaistus nuotoliniu būdu, sąrašą galima rasti šioje svetainėje.

Receptinius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (MPP) su elektroniniais receptais galima įsigyti internetu nuotolinių vaistinių platformoje E.sveikatos sistemoje.

Vaistinių Perspektyva

Vaistinėms tai – galimybė pasiekti daugiau klientų. „Gintarinė vaistinė“ ir „Eurovaistinė“, jau turinčios e-prekybos patirties, gali greitai prisitaikyti, o mažesnės vaistinės galės pasinaudoti platformų populiarumu. Tačiau tai reiškia ir papildomus kaštus – sistemų integravimą, konsultacijų užtikrinimą bei pristatymo organizavimą.

Aspektas	Privalumai	Iššūkiai
Vartotojams	Patogumas, prieinamumas	Saugumo rizika
Vaistinėms	Platesnė rinka	Papildomi kaštai
Platformoms	Naujas pajamų šaltinis	Teisės aktų laikymasis

Platesnis Vaizdas

Lietuva seka kitų šalių, tokių kaip JK ar Vokietija, pavyzdžiu, kur vaistų e-prekyba jau išplėtota. Čia tai dar tik žingsnis į priekį po 2016 m., kai vaistinės pradėjo prekiauti internetu, ir 2019 m., kai nereceptiniai vaistai tapo prieinami parduotuvėse bei degalinėse. Nauja tvarka atspindi e-komercijos augimą – 2025 m. Lietuvoje internetinė prekyba sudaro apie 15 % visų pirkimų, o vaistai tampa dar vienu šios tendencijos elementu.

„Tai didelis žingsnis link modernesnės vaistų prekybos,“ – teigia Rūta Bagdonavičienė, įmonės Gintarinė vaistinė, UAB vadovė. „Tačiau svarbu, kad vartotojai suprastų, jog patogumas neturi užgožti saugumo.“

E-komercijos augimas Lietuvoje

E-komercijos sektorius Lietuvoje per pastaruosius metus pasižymi stabilia augimo trajektorija, kurią dar labiau paspartino pandemija ir skaitmeninių technologijų plėtra.

Bendras augimas:
2020 m. e-komercijos augimo rodiklis Lietuvoje siekė 52 %, gerokai aplenkdamas pasaulinį vidurkį (27,6 %). Tais metais sektorius sugeneravo apie 814 mln. eurų pajamų (Lietuvos statistikos departamentas).
2021 m. užsakomasis pardavimas paštu ar internetu išaugo nuo 535 mln. eurų 2019 m. iki 1,1 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento duomenys.
2023 m. e-prekyba sudarė apie 10 % visos mažmeninės prekybos Lietuvoje, palyginti su 22 % pasauliniu vidurkiu („Verslo žinios“, 2022-05-31).
Vartotojų įpročiai:
2023 m. 61 % 16–74 metų amžiaus gyventojų bent kartą per metus pirko prekes ar paslaugas internetu.
Dažniausiai perkami produktai buvo drabužiai (55 %), kosmetika ir sveikatingumo prekės (29 %), vaistai bei maisto papildai (28 %), buitinė technika (23 %) ir maistas (20 %).
Mobilioji prekyba:
Daugiau nei pusė internetinių pirkimų Lietuvoje atliekama per mobiliuosius įrenginius, kas rodo stiprų mobiliosios komercijos augimą.
Prognozės:
Ekspertai prognozuoja, kad e-komercijos apimtys Lietuvoje ir toliau augs, ypač pasinaudojant tarptautinėmis platformomis (pvz., „Amazon“, „eBay“).

Vaistų prekybos dalis e-komercijoje

Vaistų prekyba internetu Lietuvoje dar nėra tokia išsivysčiusi kaip kitose e-komercijos srityse, tačiau jos dalis auga.

Dalis bendroje rinkoje:
2023 m. vaistai, maisto papildai ir vitaminai sudarė 28 % visų e-prekybos vartotojų pirkimų per 3 mėnesius (Oficialiosios statistikos portalas). Tai rodo, kad vaistų kategorija jau yra reikšminga, tačiau mažesnė nei drabužiai ar elektronika.
Palyginimui, 2015 m. tik 32 % Lietuvos gyventojų pirko prekes ar paslaugas internetu, o vaistų dalis buvo minimali, nes e-prekyba šioje srityje buvo ribota.
Augimo tendencijos:
Nuo 2016 m., kai vaistinėms leista prekiauti nereceptiniais vaistais per savo tinklalapius, sektorius augo. Pavyzdžiui, „Eurovaistinė“ ir „Gintarinė vaistinė“ pranešė apie nuoseklų e-prekybos pajamų didėjimą.
2019 m. leidus prekiauti tam tikrais nereceptiniais vaistais parduotuvėse ir degalinėse, prieinamumas išaugo, o 2025 m. tvarka perkelia šią galimybę į platformas.
2025 m. pokyčių poveikis:
Nauja tvarka, leidžianti prekiauti per trečiųjų šalių platformas, turėtų padidinti vaistų e-prekybos dalį. Ekspertai prognozuoja, kad per pirmuosius metus po įsigaliojimo (2025–2026 m.) vaistų pardavimai internetu gali sudaryti 5–10 % visos e-komercijos apyvartos, atsižvelgiant į augantį patogumo poreikį.
Palyginimui, JK ar Vokietijoje, kur e-vaistų prekyba labiau išplėtota, ji sudaro apie 15–20 % e-komercijos sveikatos produktų segmento.